Veidai, istorijos, detalės

2010 m. vasario 21 d., sekmadienis

Trečioji dukra

..naujoji šeima..

Zugdidyje gyvenu tikroje gruziniškoje šeimoje. Namų siela ir, kaip čia sakoma, židinio kūrėja bei saugotoja, yra 42-iejų itin žavi moteris Tiko. Dideliame jaukiame ir erdviame name ji gyvena dviese su trijų metų anūke. Taip pat Tiko arba kitaip vadinamą Tikūna.
Vyresnioji Tiko dukra Salomė, ištekėjusi vos 16-os, dabar sėkmingai studijuoja žurnalistiką valstybiniame Gruzijos universitete Tbilisyje. Be to, ji rašo kultūros bei laisvalaikio temomis į vieną įtakingiausių šalies dienraščių „Rezonansy“. Jaunesnioji Tiko dukra Ani kremta psichologijos mokslus taip pat viename iš sostinės universitetų. Tiko vyras Fredas – bankininkas, jis dirba už dviejų valandų kelio nuo Zugdidžio esančiame pajūrio mieste Batumyje. Namo, deja, grįžta tik savaitgaliais.
- Todėl  tu būsi mano trečioji dukra, - pasitikdama mane tepasakė besišypsanti Tiko.
Jau beveik savaitė, kai turiu naują šeimą. Tampu tikra jos dalimi, nes mažoji Tiko nesėda prie stalo be manęs. Ir iš žodžio „svečias“ jai jau tapau „mano Ligina“.
 Šeima Gruzijoje viso ko pamatas. Nieko svarbesnio už ją čia nebūna. Todėl visi dažniausiai gyvena greta. Kasdien Tiko namuose lankosi jos mama, brolis ir dukterėčia. Ateina pabūti kartu, kartu pažiūrėti serialą ar žinias, kartu pavakarieniauti. Jie gyvena kitoje gatvėje, už aukštų vandens bokštų ir akacijų alėjos. Gyvena visi kartu: močiutė, sūnus ir jo šeima, nes sūnus šioje šalyje lieka tėvų namuose, o moteris iškeliauja kitur.
-  Todėl mergaitę gimdai ne sau ir didelis liūdesys, kai šeimoje nėra sūnaus, - aiškina man vietos papročius mažosios Tikos auklė Daali. Kas dieną Daali man išverda skanios turkiškos kavos ir prašo pasėdėti greta, kad galėtų ką nors papasakoti, - labai svarbu perduoti kitiems tai ką moki ir žinai, kad visa tai išliktų. Aš tave pamokysiu ir papasakosiu tokių dalykų, kuriuos man perdavė mano mama ir močiutė, - mano gausybe klausimų ir domėjimusi vietos tradicijomis bei noru išmokti gruzinų kalbą susižavėjo Daali.  
Kas vakarą grįždama iš radijo „Atinati“, kuriame savanoriauju, pagriebiu kokį saldainį mažajai savo draugei ir skubu Namo. Kuriuose, žinau, manęs tikrai laukia.
... Po vakarienės moteriškoje draugijoje įsitaisome svetainėje priešais židinį. Daali atsisveikina ir skuba namo dabar jau pas savo šeimą. O mes liekame tryse: dvi Tikos ir aš.  

Komentarų nėra: