Veidai, istorijos, detalės

2011 m. sausio 5 d., trečiadienis

Namai ten, kur širdis




Senokai nieko nerašiau... Tikrai senokai. Per keletą pastarųjų mėnesių gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis ir vis kėlė klausimą: "O kas tu Esi iš tiesų? Ir ko gi tu, mergaite, iš tikrųjų Nori iš šito gyvenimo?"...

Tarsi stojusios prieš gyvenimo ir mirties teismą mano vertybės turėjo įrodyti esančios tikros ir reikalingos arba būti išmestos į nebereikalingų ir atitarnavusių daiktų šiukšlyną. Daugelis, deja, pasirodė esą sugalvotos, ar kaip nusėdusios dulkės senokai valyto kambario kampuose, suneštos aplinkos, laiko, pritryptos kitų žmonių batų ir protų.

Gal buvimas ir gyvenimas kitoje kultūroje tampa žmogui aktyvaus mąstymo ir atsakymų ieškojimo katalizatoriumi? O gal tai jaunystės amžius priverčia iš naujo peržiūrėti savo gyvenimą? Kad ir kaip ten bebūtų, per pastarąjį pusmetį turėjau sau atsakyti: kokios tautybės esu; kas yra namai; ką žmogui reiškia Tėvynė ir ar ji gali keisti savo koordinates žemėlapyje, priklausomai nuo žmogaus gyvenimo posūkių; ar turime klausyti tradicijos ir tėvų auklėjimo, ar pasitikėti širdies balsu; ar turi kelti gėdos ir nepatogumo jausmą tai, jog nepasiilgsti savo "tikrųjų namų, savo tikrojoje Tėvynėje"; ir ar žmogaus sielos gali būti skirtingų tautybių?...

Dar daug liko klausimų, į kuriuos reikės ieškoti atsakymų, tačiau jau atsakytieji sudėliojo mano gyvenimą bent artimiausiam laikui: pasibaigus devynių mėnesių savanorystės projektui čia, Gruzijoje, joje ir toliau pasilieku. Nuo šiol mokau vaikus anglų kalbos paprastoje miesto mokykloje, toliau savanoriauju vietiniame radijuje, bendrauju su žmonėmis ir kuriu. Čia jaučiu savo vietą, kuriai nereikia nei naujausios technikos, nei patogios darbo kėdės, nei vingiuojančios po stikliniais didžiuliais langais Neries, nei triukšmo, nei nuolatinio lėkimo, nei karjeros laiptų, Šioje Mano vietoje telpa labai daug kasdienių mažų atradimų, paprastų džiaugsmų ir kažkur (visada nežinia kur) vedančių galvojimų/ieškojimų.

Sakoma, kad "Tavo Namai ten, kur širdis" ir taip iš tiesų yra. Tad tiesiog einu širdies šaukiama. O ji sako: "Pasilik"...