Veidai, istorijos, detalės

2010 m. kovo 22 d., pirmadienis

Šunys

.. pirmoji dalis..


Mes susitikome, kai saulė jau slėpėsi už nutriušusių, apgriuvusių daugiabučių bokštų. Mums nereikėjo kalbėti. Pakako susitikti mūsų žvilgsniams. Ir mes iš karto supratome, kad pasaulį matome tomis pačiomis akimis.

Ji Amalija. Gruzinė. Jai per 70-dešimt. Penkias dešimtis iš jų ji atidavė vaikams. Amalija – rusų kalbos ir literatūros mokytoja. Vis dar dirbanti.

Amalija neištarė nė žodžio, tik atlaužė pusę baltos duonos kepalo ir pratęsė man. Ir mes pradėjome tyliai maitinti juos. Juodas, baltas, raudonplaukis, dėmėtas, murzius, didelis, kudlotas, raišas – aplink mus su Amalija susispietė gera dešimtis alkanų, liesų, murzinų šunų gailiomis akimis. Taip stovėjome ir dalinome duoną šutvei uodegomis iš pasitenkinimo nespėjančių mojuoti šunų.

Gaila jų. Bet tik nedaugeliui Zugdidžio žmonių. Deja.

Todėl benamių šunų Zugdidyje, o ir visoje Gruzijoje, kaip akmenų Juodosios jūros pakrantėje. Šunys čia laksto laisvai. Čia niekam jie nerūpi. Nėra prieglaudų. Nėra sistemos, reguliuojančios jų populiaciją. Nėra šunų gaudytojų ir cheminių preparatų, padedančių neskausmingai gyvūnams pasitraukti Anapilin. Nėra gailesčio žmonių akyse. Ir tai gąsdina.

Kiekvienas benamis šuva šiame mieste bėgioja įbedęs akis į žemę, o jei jas ir pakelia į žmogų, tai jo žvilgsnis – visada kupinas didžiulės baimės. Jis bėga į šalį, jei tik tiesi ranką. Pasirodo, Gruzijoje su benamiais šunimis kovojama lazdomis, akmenimis, virvėmis ir batais. Sistemos nėra. Kas kaip išmano, tas taip ir naikina. Kartą per metus būna policijos pareigūnų reidai, kurie per kelias dienas pereina per visus kiemus ir parkus ir taip masiškai sumažina (uždaužo) beglobių gyvūnų populiaciją mieste. Kitu metu gyvūnų skaičių miestuose reguliuoja patys gyventojai. Tokiomis pat priemonėmis.

Tačiau jei tu sustoji ir tiesiog kelias akimirkas pažvelgi tiesiai į akis vienam iš tūkstančių benamių Zugdidžio šunų, jis nedrąsiai prieina. Tu lėtai lėtai ištiesi ranką ir prisilieti prie nosies, ausies, pakaklės. Jis padeda galvą tau ant bato. Tu jį prisijaukini. Kažkada Lapinas Mažajam Princui atskleidė paslaptį – mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname...

Kasdien šiame mieste vis daugiau pro šalį tipenančių galvą panarinusių šunų atsisuka, pradeda vizginti uodegą ir atpažįsta iš kvapo.

Taip, jau tapau atsakinga už kokį tuziną gruziniškų šunų.

2 komentarai:

Milda rašė...

"Kartą per metus būna policijos pareigūnų reidai, kurie per kelias dienas pereina per visus kiemus ir parkus ir taip masiškai sumažina (uždaužo) beglobių gyvūnų populiaciją mieste. " - o diev.. kaip siaubinga.. Dar ir dar įsitikinu, kad žmonės visgi bjauriausi gyvūnai žemėj..

Unknown rašė...

Tevai sakydavo man. Netempk benamiu gyvunu i namus... nes nera kur ju deti, wisu nepriglausi. Kazin kaip istwerciau tai...