Veidai, istorijos, detalės

2010 m. balandžio 13 d., antradienis

Rauda. ნიქო გომელაური

..Šunys. Antroji dalis..

Šiandien balandžio 13-oji. Šiandien ryte mirė vienas žymiausių šiuolaikinės Gruzijos poetų ir aktorių – Niko Gomelauri (ნიქო გომელაური). Jam buvo vos 39-eri. Anapilin jį išsivedė vėžys. Jį aprauda tūkstančiai žmonių, nes trumpas poeto gyvenimas buvo spalvingas, turiningas ir prasmingas. Save poetas dažnai vadindavo šio pasaulio šunimi: rankiojančiu valgio atliekas gatvėje, nuolat ieškančiu kažkokių nujaučiamų pėdsakų, tipenančiu paskui žmogų...

Šiandien balandžio 13-oji. Šiandien mažoje Zugdidžio gatvelėje mirė bevardis benamis šuva. Jis užgeso taip tyliai, kad kartu ant šaligatvio tupėję šunys to nė nesuprato... šaligatviu kaip visada skubėjo savais reikalais užsiėmę žmonės. Kažkas paspyrė gulintį šunį. Jis nepajudėjo.






Šalia buvę du šunys pasilenkė prie užgesusio bičiulio. Ėmė uostinėti, judinti jį nosytėmis ir letenomis. Tačiau šis nejudėjo. Šunys pradėjo kaukti. Iš pradžių tyliai. Tačiau jų draugas nepabudo. Tuomet jų rauda tapo garsesnė. Aš stovėjau kitoje gatvės pusėje ir norėjau kaukti kartu su šunimis. Ašaros spaudė gerklę ir plūdo per skruostus. O vietiniai žmonės tarsi nieko nepastebėdami ir toliau skubėjo pro šalį. Niekas nesustojo. Niekas neatkreipė dėmesio. Tarsi nematytų. Tarsi negirdėtų šuniškos raudos. Kodėl jie tokie abejingi?
... Amžinąjį atilsį, Niko. Amžinąjį atilsį, bevardi šunie. გმერთმა ნათელში ამქოფოს მისი სულილ (Gmertma natelši amkopos misi sulil.)

1 komentaras:

Unknown rašė...

ღმერთმა ნათელში ამყოფოს მისი სულილ (hmertma natelši amkopos misi sulil.)